– Ar žinai, kodėl krepšininkai tokie aukšti?
Kuo baigėsi?
– Nes jiems mama vaikystėje dėdavo saldainius ant aukščiausios lentynos.
– Ar žinai, kodėl krepšininkai tokie aukšti?
– Nes jiems mama vaikystėje dėdavo saldainius ant aukščiausios lentynos.
Žmona vyrui: – Vėl žiūri krepšinį? Tai tu mane myli ar krepšinį?
– Brangioji, dabar ketvirtas kėlinys. Pasikalbėkim per minutės pertraukėlę.
– Ar sportuoji? – Kasdien. – Ką?
– Bėgu paskui autobusą. Kartais net pasiveju.
Žvejys grįžta namo: – Na, kiek pagavai? – Nė vienos.
– O kodėl toks laimingas? – Nes ir Petras nė vienos. O jis sakė, kad žino gerą vietą.
– Kodėl lietuviai taip myli krepšinį?
– Nes tai vienintelė sporto šaka, kurioje aukštas ūgis yra privalumas, o ne priežastis atsitrenkti į sodybos durų staktą.
– Ar tavo vyras mėgsta žvejoti? – Labai.
– O ar pagauna? – Pagauna. Slogą, kai pamiršta pirštines.
Du žvejai sėdi prie eketės: – Kiek laiko jau sėdim? – Penkias valandas.
– O kiek pagavom? – Laimės. Žmonos namuose šiandien ramios.
Sporto klube treneris: – Pradėkim nuo lengvo apšilimo.
Naujokas, po dviejų minučių: – Ačiū, aš jau apšilęs. Ar galima eiti namo?
Futbolo treneris: – Mūsų taktika paprasta: gynyba, gynyba ir dar kartą gynyba!
Žaidėjas: – O kada puolimas? – Kai kiti pavargs gintis nuo mūsų gynybos.
– Kiek kartų gali prisitraukti? – Daug. – Kiek?
– Prisitraukti prie stalo – kiek tik reikia.
Sirgalius po rungtynių: – Mūsiškiai pralaimėjo, bet žaidė gražiai!
– O kiek pralaimėjo? – Trisdešimt taškų. Bet labai gražiai.
– Kodėl tu taip garsiai rėki per krepšinio rungtynes? – Kad žaidėjai girdėtų.
– Bet tu žiūri per televizorių! – Tai rėkiu dar garsiau.
Gydytojas: – Jums reikia daugiau judėti. – Daktare, aš labai daug judu.
– Kaip? – Vartau kanalus nuotolinio pultelio pagalba. Ir nykščiu, ir smiliumi.
– Kodėl tu bėgioji tik vakare? – Kad niekas nematytų.
– Ko? – Kaip greitai sustoju.
Žmona: – Tu jau trečius metus žadi pradėti sportuoti!
– Matai, kokia ištvermė – trečius metus nepasiduodu!
– Ar tu moki plaukti? – Moku. – Kaip gerai?
– Iki to krašto, kur dar siekiu dugną kojomis.
– Kodėl tu šiemet nedalyvavai maratone? – Pernai dalyvavau.
– Ir ką? – Dar nebaigiau.
Treneris žaidėjui: – Kodėl tu vis nepataikai į krepšį? – Nes krepšys per mažas.
– O kodėl kiti pataiko? – Jiems pasisekė su krepšiu.